2014 m. rugsėjo 22 d., pirmadienis

Sicilija. Karštas ruduo ir šaltas vynas.

Pirma diena. 
Kelionė prasideda tuo, kad Vykintas nepamena savo kreditinės PIN kodo. Važiuoju į žemaitės Swedbank, vedu 3 kart - nepataikau. Užsiblokuoju. Verkiu ir einu prasyti pagalbos. Sako - vienintelis variantas gamintis nauja (netinka - uz 1h jau reikia buti pakeliui i Kauno oro uosta) arba gali atblokuoti ir leis dar 3 kartus suvesti PIN. Neigauna ir taip. Mato kad nervuojuos, nuveda tiesiai, be eiles. Pasisnekam, atblokuoja kortele. Dumiu namo, gal prisiminsiu stebuklingai jau Italijoje.

Skrydis sekmingas, abu pavarge po pastaruju dienu. Issilaipiname nedideliame Trapani orouoste. Automobili nuomosimes is Budget car hire. Jauduliukas, galvoju, o kas jeigu prireiks PIN. Neprireikia, gauname 2014 Pegeot 208 1.2 VTi. Smagus automobiliukas, po Volvo labai lengva sukiotis.

Eismas toks ~. Daug kas be posukio zenklu suka, pries pat nosi, matyt iprasta pagrindiniu keliu vaziuojantiems pristabdyti :D

Atvyke i Trapani ieskom butuko, centras. Daug kur eismas vienpusis, kitur draudziamas, GPS vargsta siaurose gatvutes. Galu gale islendam i pakrasti senamiescio, sumokam uz parkinga ir neriam ieskoti pesciom.

Gatve lyg ir radom, o kas toliau. Seimininko vardo gatves apacioje prie "domofono" nera. Atrodom vos vos pasimete, Vilija paskambina, bendrauja. Italai principe tik italiskai, sunku subendrauti. Tada vietiniai italai pamato mus tokius sutrikusius, ileidzia i laiptine, pasako i koki auksta lipti. Bendram supratimui tas "italai įleidžia į laiptinę" atrodo daugmaž taip: kalbu su buto šeimininku telefonu, prieina viena italė (kurios prieš akimirką klausėme, kur čia tokia ir anokia gatvė), pradeda aiškinti, kad čia tikrai tai ko ieškome. Iš namo priešais (kokia 3-4 m tarpas tarp namų) trečiam aukšte per langą galvą iškiša kita italė ir jos jau aiškinasi tarpusavyje, tada prisijungia dar vien "kaimynka" jau iš mūsų namo ir netgi mūsų laiptinės. Draugiškai visos trys sutarę, kad čia tikrai tai, ko mums reikia (rodau atspausdintą lapą su šeimininko vardu), viena nusileidusi įleidžia į laiptinę ir nuveda iki mūsų laikinų namų!! Jės! Lengviau atsipūčiam ir, apžiūrėję butuką bei pabendravę su "kaimynka" (šįkart šiek tiek angliškai su stipriu itališku akcentu) išdumiam daiktų į mašiną.

Butas jaukus, einam perstatyti masina i free parkinga. Pakeliui pamatom picerija, kurioje pilna zmoniu. Paziurim kokios kainos- nebrangu. Pagriebiam pora picu ir namo. Prie vyno tik :)

Vykintas&Vilija

Komentarų nėra: